Norint išspręsti netinkamo sprogimui atsparių oro kondicionierių aušinimo problemą, reikia nuodugniai išanalizuoti priežastis ir parengti sprendimo strategijas. Sprogimui atspariuose oro kondicionieriuose naudojami keli aušinimo būdai, iš kurių vyraujantis yra garų suspaudimo šaldymas. Šis metodas, kuriuo aušinimas pasiekiamas garinant skystį, remiasi keturiais pagrindiniais komponentais: kompresoriumi, kondensatoriumi, droseliniu įtaisu ir garintuvu.
Technikai, remdamiesi savo patirtimi, dažnai diagnozuoja įvairius sprogimui atsparių oro kondicionierių gedimus. Tačiau daugybė problemų gali lemti netinkamą aušinimą, todėl norint veiksmingai šalinti gedimus, reikia nustatyti pagrindines priežastis.
Šaldymo ciklo efektyvumas priklauso nuo šaldymo skysčio būsenos pokyčių uždaroje sistemoje, kurią sudaro suspaudimo, kondensacijos, droseliavimo ir garavimo procesai. Nustatyti šaldymo skysčio būsenos pokyčius yra labai svarbu, norint tiksliai nustatyti pagrindinę šaldymo neefektyvumo priežastį ir sukurti patikimus gedimų šalinimo metodus.
Prastą aušinimą gali lemti keli veiksniai, paprastai skirstomi į vidinius ir išorinius aspektus. Išoriniai veiksniai apima aplinkos sąlygas ir mašinas, o vidiniai veiksniai pirmiausia susiję su šaldymo skysčiu. Siekiant optimalių techninės priežiūros rezultatų, būtina atlikti išsamią diagnostiką, įskaitant eksploatavimo sąlygų, garso, temperatūros ir elektros srovės stebėjimą. Stebint kondensaciją, šerkšną ir kondensuoto vandens išleidimą galima sužinoti, ar šaldymo agento pakanka, informuoti apie trikčių šalinimo ir remonto strategijas, pagrįstas garų ciklo šaldymo principais ir šaldymo agento būsenos pokyčiais.