Remiantis lyginamuoju stebėjimo indeksu (CTI), kietosios izoliacinės medžiagos, naudojamos padidintos saugos elektros įrangoje, gali būti skirstomos į tris lygius: I, II ir IIa, kaip parodyta 1.9 lentelėje. Pagal GB/T 4207-2012 "Kietųjų izoliacinių medžiagų elektrinio sekimo indeksų nustatymo metodai" pateikiama dažniausiai naudojamų izoliacinių medžiagų klasifikacija, kaip nurodyta 1.10 lentelėje.
Medžiagos lygis | Palyginti su atsekamumo indeksu (CTI) |
---|---|
I | 600≤CTI |
II | 400≤CTI<600 |
IIIa | 175≤<400 |
Be šios medžiagų klasifikacijos, izoliacinės medžiagos taip pat turi atitikti eksploatacinės temperatūros reikalavimus. Jei padidintos saugos elektros įrenginiai veikia leistinomis neįprastomis sąlygomis, esant jų vardinei eksploatacinei būklei, didžiausia darbinė temperatūra neturėtų neigiamai paveikti jų mechaninių ir elektrinių savybių. Todėl, stabili izoliacinės medžiagos temperatūra turi būti bent 20 °C aukštesnė už didžiausią įrangos veikimo temperatūrą ir ne žemesnė kaip 80 °C.
Medžiagos lygis | Izoliacinė medžiaga |
---|---|
I | Glazūruota keramika, žėrutis, stiklas |
II | Melamino asbesto lankui atsparus plastikas, silikono organinis akmuo lankui atsparus plastikas, nesočioji poliesterio grupės medžiaga |
IIIA | Politetrafluoretileno plastikas, melamino stiklo pluošto plastikas, epoksidinė stiklo audinio plokštė, kurios paviršius padengtas lankui atspariais dažais |
Projektuotojai gali pasirinkti tinkamas izoliacines medžiagas, atsižvelgdami į elektros įrangos darbinę įtampą ir kitus susijusius reikalavimus. Jei pirmiau minėtos medžiagos neatitinka projektavimo poreikių, galima išbandyti ir klasifikuoti kitas medžiagas pagal standartinį bandymo metodą (GB/T 4207-2012).
Svarbu pažymėti, kad "kietosios izoliacinės medžiagos" - tai medžiagos, kurios eksploatacijos metu yra kietos. Kai kurios medžiagos, kurios tiekimo metu yra skystos ir sukietėja jas naudojant, taip pat laikomos kietosiomis izoliacinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, izoliaciniai lakai.